Iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) mano, jog šalies verslo aplinka – neskaidri. Įmonių skaidrumu labiausiai abejoja vyresnio amžiaus žmonės, tuo tarpu jaunimas išreiškia kur kas pozityvesnį požiūrį ir aktyviau domisi verslo skaidrumu ir reputacija prieš rinkdamiesi prekes arba paslaugas.

„Gali kilti pagunda teigiamą jaunimo požiūrį į Lietuvos verslo skaidrumą paaiškinti mažesne jų patirtimi – juk jie dar jauni ir turėjo mažiau galimybių susidurti su korupcija, kyšininkavimu ar sukčiavimu. Tačiau jaunimas taip pat turbūt dažniau siekia ir turi galimybių įsidarbinti tarptautinėse organizacijose, kuriose neskaidrios veiklos dažniausiai visai nėra.  Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės tikriausiai dar atsimena laukinį pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kuomet kyšininkavimas, nelegalus darbas ir neoficialus darbo užmokestis buvo dominuojanti praktika. Lietuva išsprendė ne visas problemas, tačiau progresas yra milžiniškas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Skirtingas amžius – skirtingas požiūris

Tyrime pastebėtina, kad blogiausiai Lietuvos verslo skaidrumą linkę vertinti vyresni žmonės – jų nuomone, skaidriai veiklą vykdo vos ketvirtadalis įmonių. Labiausiai Lietuvos verslo skaidrumu abejoja  45-74 m. amžiaus respondentai. Lietuvos verslo skaidrumą kur kas palankiau vertina jaunimas, 15-24 metų asmenys. Jaunoji karta bei miestų ir miestelių gyventojai labiau linkę tikėti, jog skaidria veikla Lietuvoje užsiima didžioji dalis verslo.

„Jaunimas yra kur kas atviresnis, užaugęs ir brendęs jau kitoje, laisvoje visuomenėje. Jis yra laisvas keliauti, pažinti ir pamatyti kas ir kaip vyksta svetur bei kaip gerosios praktikos skinasi kelią mūsų visuomenėje. Natūralu, kad dalis vyresniosios kartos vis dar linkusi kai kuriuos dalykus vertinti skeptiškiau ir ne taip patikliai. Jie vis dar ieško užslėptos apgaulės, dažnai mano, kad turintieji daugiau, tai sukaupė dėl neskaidrios veiklos beigi linksta taikyti dvigubus standartus sau ir valstybei, kai gauti nieko neduodant jiems atrodo visiškai natūralu. Džiugu tai, kad tyrimas parodė didėjančią sąmoningų ir socialiai atsakingų žmonių dalį, kurie netgi yra  pasirengę mokėti daugiau, jei produktas yra aukštos moralinės ir kokybinės vertės. Tai rodo, kad einame teisingu keliu ir skaidrumas mums tampa natūralia vertybe“,  – apklausos rezultatus apžvelgė „Rait“ tyrimų padalinio vadovė Dovilė Radavičiūtė.

Daugiausia pasitikėjimo kelia gamybos, pramonės, gavybos, kasybos, žemės ūkio, maisto pramonės, žiniasklaidos, reklamos bei leidybos veiklos sritys. Skirtingų sektorių veiklos skaidrumą aukščiausiais balais linkę vertinti 15-24 m. amžiaus, pradinį, pagrindinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Verslininkai žvalgosi į kraštutinumus

Atsižvelgiant į respondentų pasiskirstymą pagal veiklos sritis matyti, jog įmonių vadovų arba savininkų nuomonės ženkliai skiriasi – trečdalis apklaustųjų verslo skaidrumą vertina iki 25 proc. Tuo tarpu 36 proc. šios veiklos grupės žmonių tikina, kad verslo skaidrumą Lietuvoje galima vertinti 75 – 100 procentų.

„Požiūris į skaidrų verslą tarp verslininkų tiesiogiai priklauso nuo verslo srities, sektoriaus, verslo ryšių ir  nusistovėjusių veiklos tradicijų. Matome, kad situacija lėtai, bet gerėja – daugiau nei trečdalis verslininkų labai aukštais balais vertina Lietuvos verslo skaidrumą, bet trečdalis mato ir akivaizdžių mokesčių slėpimo, naudojimosi įtaka ar korupcijos pavyzdžių. Skatiname verslo įmones, kurios tiki skaidraus verslo konkurencingumu rinkoje, aktyviai dalytis savo patirtimi ir taip kelti verslo kultūrą mūsų šalyje“, – sakė „Baltoji banga“ iniciatyvos vadovė Andželika Rusteikienė.

Skaidri veikla didina produkcijos ar paslaugų vertę

Apytikriai pusė tyrimo dalyvių teigė, kad greičiau rinktųsi prekę ar paslaugą, net jei ji būtų daugiau ar mažiau brangesnė nei jos alternatyvos, jei įmonė remtųsi ekologiška veikla, veiktų skaidriai, būtų lietuviško kapitalo, socialiai atsakinga. Tačiau vos dešimtadalis respondentų per pastaruosius metus domėjosi įmonių ar organizacijų socialiniu atsakingumu arba veiklos reputacija. Įmonės reputacija ir atsakinga veikla labiau domina miestų ir rajonų centrų gyventojus.

Tyrimo duomenimis, 15 proc. apklaustųjų pažymėjo žinantys skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ženklą ir net trečdalis jų teigė įsigiję šiuo ženklu pažymėtų prekių ar paslaugų. „Baltosios bangos“ narių teigimu, skaidraus verslo ženklinimas suteikia konkurencingumo jų prekėms ir paslaugoms, nes žymi įmonės atsakomybę ir rūpestį darbuotojų ir visos visuomenės gerove. „Deja, tarp daugelio Lietuvos verslininkų vis dar gaji nuomonė, kad skaidriai vykdyti verslo veiklą yra nuostolinga“, – tvirtino A. Rusteikienė.

Apie iniciatyvą „Baltoji banga“:

Baltoji banga – skaidraus ir atsakingo verslo ženklinimo iniciatyva, jungianti Lietuvos verslo įmones, kurios skleidžia skaidrią verslo praktiką visuomenėje. Įmonės žymi savo gaminamas prekes, teikiamas paslaugas, įmonių komunikacijos priemones visuomenei pristatomu verslo skaidrumo ženklu „Baltoji banga“.

Daugiau apie projektą: www.baltojibanga.lt

Daugiau informacijos

Visą tyrimo ataskaitą galite peržiūrėti: http://goo.gl/xSSzGi